Dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, taigi: Švenčių dieną dirbama tik darbuotojui sutikus, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (Darbo kodekso 123 str. 2 dalis). Nėščios, neseniai
Kokios garantijos įtvirtintos įstatymuose dirbantiems asmenims su negalia? Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija – Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pataisose reglamentuojama, kad keisis negalios vertinimo modelis, didės paslaugų ir pagalbos prieinamumas žmonėms su negalia, operatyviau bus teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbingo ir pensinio
Ar galima mokėti darbo užmokestį darbuotojui kiekvieną savaitę? Darbo kodekso 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartyje šalys susitaria dėl darbo užmokesčio, kuris negali būti mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau - MMA) arba minimalus valandinis atlygis (toliau - MVA). Tai turi būti susitarta dėl mėnesinės algos arba valandinio atlygio,
Terminuota darbo sutartis yra viena iš darbo sutarties formų, kai šios sutarties galiojimo laikas yra iš anksto apibrėžtas, būtent tam tikru laikotarpiu arba konkretiems darbams atlikti. Svarbiausias bruožas šioje sutartyje yra numatytas galiojimo laiko pabaigos terminas, kurį šalys iš anksto nustato, sudarant darbo sutartį. Terminuotos darbo sutarties trukmė gali būti nustatoma įvairiais būdais: iki konkretaus
Viršvalandžiai yra tas laikas, kai darbuotojas iš tikrųjų atlieka darbą, viršydamas darbo laiko režimą, kurį jam nustatė darbo dienos, pamainos arba apskaitinio laikotarpio metu. Darbo kodekso 119 straipsnyje yra išsamiai reglamentuojama ši sąvoka. Darbdavys dažniausiai gali nurodyti darbuotojui dirbti viršvalandžius tik gavus jo sutikimą. Tačiau Gražina Kliukoit, Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pabrėžia, kad darbuotojo
Darbo kodekso 52 straipsnis apibrėžia nuotolinį darbą kaip darbo organizavimo formą, kur darbuotojas atlieka nuotoliniu būdu priskirtas funkcijas už nustatytos darbovietės, naudodamasis informacinėmis ir elektroninio ryšio technologijomis. Tai gali būti darbuotojo prašymu arba susitarimu su darbdaviu. Kancleris Šarūnas Orlavičius pažymi, kad darbuotojas gali pateikti prašymą dirbti nuotoliniu būdu, o darbdavys privalo jį apsvarstyti. Tačiau yra
Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nereikia žinoti. Darbuotojai gali jausti baimę kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, nes gali kilti dvejonės dėl konfidencialumo ir susirūpinimas dėl savikritikos. Nepaisant to, darbdavio atsakomybė yra užtikrinti darbuotojo psichikos sveikatos gerovę, nes nuo jos tiesiogiai priklauso darbuotojo kuriama vertė darbdaviui. Ar darbuotojui apsilankius pas psichologą gali būti apribota teisė
Taigi, kai kuriais atvejais, kai darbuotojas dėl svarbių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, darbdavys privalo nukelti arba pratęsti kasmetines atostogas. Tai gali būti dėl darbuotojo laikinos nedarbingumo, teisės į tikslines atostogas įgijimo ar nemokamų atostogų suteikimo dėl svarbių priežasčių, kaip numatyta Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje. Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji
Ergonomikos rizikos veiksnių vertinimas Ergonomika yra svarbus aspektas darbo aplinkoje, kuris siekia užtikrinti darbuotojų sveikatą, saugumą ir gerovę. Ergonomikos profesinės rizikos veiksnių vertinimas yra svarbi proceso dalis, kurios tikslas yra identifikuoti ir įvertinti ergonomikos rizikos veiksnius darbo vietose ir įgyvendinti veiksmus jų mažinimui ar šalinimui. Remiantis nurodymais dėl ergonomikos profesinės rizikos veiksnių tyrimo metodų, vertinimo
Kokie reikalavimai taikomi darbo vietos apšvietimui? Darbo vietos apšvietimas yra labai svarbus veiksnys užtikrinant saugią ir efektyvią darbo aplinką. Adekvatus apšvietimas ne tik palengvina darbo procesą, bet ir padeda išvengti galimų nelaimingų atsitikimų bei sveikatos problemų. Šiuo požiūriu, Higienos norma HN 60:2009 "Darbo vietos apšvietimas" nustato tam tikras ribines vertes, kurių reikėtų laikytis. Pagal šią
