Dirbantieji turi pasinaudoti šiomis dienomis pailsėti, susitikti su šeima ir draugais. Visgi yra tokių gamybos ir aptarnavimo sektorių, kur darbas negali sustoti net ir šventinėmis dienomis, taigi:
- Švenčių dieną dirbama tik darbuotojui sutikus, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais (Darbo kodekso 123 str. 2 dalis).
- Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos budėti, dirbti naktį, poilsio ir švenčių dienomis ir siunčiamos į komandiruotes tik joms sutikus. Pagal šią DSSĮ nuostatą taikoma išimtis, t.y. net ir dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą (t. y. pamaininis darbas), reikalingas nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos sutikimas dirbti šventinę dieną (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 str. 8 dalis).
- Už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis (Darbo kodekso 144 str. 2 dalis).
- Už viršvalandinį darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis (Darbo kodekso 144 str. 4 dalis).
- Darbuotojo prašymu, darbo poilsio arba švenčių dienomis laikas arba viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš Darbo kodekso 144 str. 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko (Darbo kodekso 144 str. 5 dalis).
- Darbuotojo ir darbdavio vienų kitiems perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikta raštu. Sutikimo forma konkrečiai neapibrėžta, taigi sutikimas gali būti išreiškiamas laisvos formos dokumente.
„Vienintelė išimtis, kai šis darbas neapmokamas įprasta tvarka, tai darbuotojo prašymas, kad darbo poilsio ir švenčių dienomis laikas arba viršvalandinio darbo laikas, padauginus iš atitinkamo koeficiento, būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko. Tai reiškia, kad dirbdami švenčių metu galite pailginti kasmetines savo atostogas“.
