Jei lankausi pas psichologą, darbdaviui apie tai nereikia žinoti.
Darbuotojai gali jausti baimę kreiptis psichikos sveikatos pagalbos, nes gali kilti dvejonės dėl konfidencialumo ir susirūpinimas dėl savikritikos. Nepaisant to, darbdavio atsakomybė yra užtikrinti darbuotojo psichikos sveikatos gerovę, nes nuo jos tiesiogiai priklauso darbuotojo kuriama vertė darbdaviui. Ar darbuotojui apsilankius pas psichologą gali būti apribota teisė dirbti? Ar darbdavys gali rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatą? Apskritai – kaip darbdavys gali padėti darbuotojui, ir atvirkščiai? Kada privalu psichinę sveikatą tikrinti?
Svarbu suprasti, kad darbdavys neturi teisės domėtis darbuotojo vizitais pas specialistą, kaip nurodo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 41 straipsnio 1 dalis. Teisiškai draudžiama reikalauti informacijos apie darbuotojo sveikatos būklę, jei tai nesusiję su tiesioginiu darbo funkcijos atlikimu. Be to, darbdavys neturi teisės tvarkyti darbuotojo sveikatos duomenų, išskyrus atvejus, kai tai yra susiję su būtina profilaktine patikra arba darbo medicinos tikslais, siekiant įvertinti darbuotojo darbingumą, pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 9 straipsnį 1–2 dalis.
Svarbu paminėti, kad psichikos sveikatos būklė gali būti vertinama tik per privalomąjį sveikatos tikrinimą įsidarbinant ir profilaktinius tikrinimus, jeigu tai yra būtinas reikalavimas darbuotojo pareigybėms ir susiję su darbo funkcijų vykdymu.
Kada darbuotojui gali būti reikalinga psichiatro konsultacija?
Į psichiatrą darbuotojas kreiptis privalo tik tuo atveju, kai yra realūs tam tikri profesinės rizikos veiksniai arba indikacijos. Pavyzdžiui, tai gali būti susiję su darbais, kuriuose yra kontraindikacijos, tokios kaip cheminių medžiagų manipuliavimas, jonizuojanti spinduliuotė, atmosferos slėgio padidėjimas arba kai yra tokie veiksniai kaip toksikomanija, alkoholizmas, psichikos sveikatos ar elgesio sutrikimai, ypač paūmėjimo epizodais (žr. 2000 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 301, patvirtintą 13 priedą “Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (arba) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas”).
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad visa informacija apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę ir gydymą yra visiškai konfidenciali. Asmens medicinos knygelėje ar pažymėjime nei diagnozė, nei ligų grupė nenurodoma. Ši sveikatos informacija gali būti naudojama tik dėl darbuotojo interesų, gerbiant jo privatumą (žr. Aprašo 3 lentelę). Gydytojas, patikrinęs darbuotojo sveikatą, išduoda tik išvadą dėl darbuotojo profesinio tinkamumo, nurodydamas ar jis gali dirbti, ar gali dirbti ribotai, bei ar negali dirbti. Pažyma ar įrašas asmens medicinos knygelėje pateikiamas tiesiogiai asmeniui, ir jis šį dokumentą pateikia darbdaviui (žr. Aprašo 26 skyrių).
Medicinos psichologai atlieka psichologinę diagnostiką ir įvertinimą, teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmeninės problemas, šeiminio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą ir (arba) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (arba) patyrusiems psichologines traumas.
Taigi tik psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (arba) psichologo konsultacijas arba psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) arba psichosocialinę reabilitaciją.
Psichikos sveikatos sutrikimai, kai darbuotojas negali dirbti
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti tam tikras pareigas (pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, statutinio, kario ar žvalgybos pareigūno, ar dirbti tam tikrus darbus (pavyzdžiui, naktį, vairuoti). Visos išimtys – čia.
Galimos pasekmės darbuotojui, darbdaviui neteisėtai renkant informaciją apie sveikatą
Darbdavys, neteisėtai rinkdamas informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymą, gali pakenkti jo sveikatai. Darbuotojui suvokus, kad jo sveikatos informacija gali būti naudojama prieš jį, žmogus gali būti linkęs vengti kreiptis pagalbos į specialistus. Maža to, tokios informacijos rinkimas pažeidžia darbuotojo teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą (Darbo kodekso 27 straipsnis, 1 dalis). Darbuotojas turi teisę į asmeninės informacijos konfidencialumą, įskaitant informaciją apie jo sveikatą, jei tai, kaip minėta anksčiau, nėra susiję su jo tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Informacijos apie darbuotojo sveikatą darbdavys negali rinkti ir dėl to, kad tai gali diskriminuoti darbuotoją (Darbo kodekso 26 straipsnis, 1 dalis). Kitaip tariant, darbdavys, turintis informacijos apie darbuotojo psichikos sveikatos problemas, gali jį diskriminuoti darbo vietoje.
Darbuotojo teisė, darbdaviui bandant rinkti informaciją apie sveikatą
Jei darbdavys bando rinkti informaciją apie darbuotojo psichikos sveikatos gydymąsi, kai tai tiesiogiai nesusiję su jo darbo funkcijos atlikimu, darbuotojas turi visišką teisę atsisakyti pateikti šią informaciją. Be to, jis gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDI), jei darbdavys ir toliau bando rinkti šią informaciją.
Darbdavio atsakomybė už darbuotojo psichinę sveikatą
Darbdavys privalo užtikrinti, kad darbo sąlygos ir darbo aplinka užkirstų kelią psichikos sveikatos problemų atsiradimui. Būtina įvertinti psichosocialinę darbo aplinką ir atpažinti rizikos veiksnius, kurie sukelia įtampą darbuotojams arba lemia jų stresines reakcijas. Darbo reikalavimai, darbo krūvis, terminai, per kuriuos darbuotojas turi įgyvendinti užduotis, darbo paskirstymas, psichologinis smurtas – tai tik vos keletas darbuotojų psichinę sveikatą žalojančių veiksnių.
Rūpintis savo darbuotoju, kuriančiu vertę darbdaviui, – atsakingo darbdavio pareiga. Svarbu, kad darbo mikroklimatas skatintų darbuotojus rūpintis savo psichikos sveikata, o ne atgrasytų ir baugintų.
