Viršvalandžiai yra tas laikas, kai darbuotojas iš tikrųjų atlieka darbą, viršydamas darbo laiko režimą, kurį jam nustatė darbo dienos, pamainos arba apskaitinio laikotarpio metu. Darbo kodekso 119 straipsnyje yra išsamiai reglamentuojama ši sąvoka.

Darbdavys dažniausiai gali nurodyti darbuotojui dirbti viršvalandžius tik gavus jo sutikimą. Tačiau Gražina Kliukoit, Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė, pabrėžia, kad darbuotojo sutikimas nėra būtinas kai kuriuose atvejuose. Pavyzdžiui, viršvalandžių atlikimas gali būti reikalaujamas, kai yra būtina atlikti neatidėliotinus darbus visuomenei, siekiant užkirsti kelią nelaimėms arba likviduoti jų skubias pasekmes.

G. Kliukoit taip pat pabrėžia, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms arba krūtimi maitinančioms darbuotojoms, pagal LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, draudžiama skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo. Taip pat neįgaliesiems gali būti leidžiama dirbti viršvalandžius tik tuo atveju, jei tai nesutrukdys jų sveikatos būsenai, o tai turi būti patvirtinta sveikatos priežiūros įstaigos išvada, taip pat reikalingas jų sutikimas.

Viršvalandinių darbų trukmė taip pat turi ribas. Per 7 paeiliui einančias kalendorines dienas darbuotojas negali dirbti viršvalandžių ilgiau kaip 8 valandas per dieną, nebent jis išreiškia savo sutikimą raštu dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę. Šiuo atveju svarbu, kad būtų laikomasi maksimalios vidutinės 48 valandų darbo savaitės trukmės, skaičiuojamos per apskaitinį laikotarpį. Viršvalandžių trukmė per metus negali viršyti 180 valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ilgesnė viršvalandžių trukmė, pagal Darbo kodekso 119 str. 3 d.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad dirbant viršvalandinius darbus negalima pažeisti maksimalaus darbo laiko (Darbo kodekso 114 str.) ir minimalaus poilsio laiko (122 str.) reikalavimų.

  1. Maksimalus darbo laikas per darbo dieną (pamainą) negali viršyti 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos.
  2. Maksimalus darbo laikas per kiekvieną septynių dienų laikotarpį turi būti ne ilgesnis kaip 60 valandų.
  3. Darbuotojas negali dirbti daugiau kaip 6 dienas iš eilės per 7 paeiliui einančias dienas.
  4. Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandas.
  5. Kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandos iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
  6. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis nei 24 valandos.

Darbo kodekso 144 str. 4 d. nustato, kad viršvalandžių apmokėjimas turi būti vykdomas pagal nustatytas normas:

  1. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
  2. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, arba viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
  3. Už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d., darbuotojas, rašytiniu prašymu, gali pasirinkti kitą viršvalandinio darbo laiko kompensavimo formą. Jis gali nuspręsti ne gauti papildomo darbo užmokesčio, o vietoj to gauti papildomą poilsio laiką, padaugintą iš tam tikro koeficiento. Šis poilsio laikas tada pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko. Tai leidžia darbuotojui iš anksto planuoti ir pasinaudoti papildomu poilsio laiku.