Taigi, kai kuriais atvejais, kai darbuotojas dėl svarbių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, darbdavys privalo nukelti arba pratęsti kasmetines atostogas. Tai gali būti dėl darbuotojo laikinos nedarbingumo, teisės į tikslines atostogas įgijimo ar nemokamų atostogų suteikimo dėl svarbių priežasčių, kaip numatyta Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje.
Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad šiuo atveju taikoma bendroji taisyklė: jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį iš anksto numatytu laiku, darbdavys gali nukelti atostogų pradžią, tačiau ne ilgiau kaip iki pradinio kasmetinių atostogų laikotarpio pabaigos. Jeigu darbuotojas dėl svarbių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, kai jos jau prasidėjo, nepanaudotos atostogos jam suteikiamos kitu susitaru metu, bet to paties darbo metais. Tai galioja tik tuo atveju, jeigu darbuotojas nepateikia prašymo pratęsti dalį kasmetinių atostogų ir perkelti jas į kitus darbo metus.
Pateiksim konkrečius pavyzdžius. Jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios, ir jo laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytu kasmetinių atostogų laikotarpiu, kasmetinės atostogos prasideda nuo pirmosios dienos po laikinųjų nedarbingumo pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d., bet jis suserga nuo spalio 5 d. iki 11 d., tai kasmetinės atostogos prasideda nuo spalio 12 d.
Kitu atveju, jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau, negu turėjo atostogauti, kasmetinės atostogos gali būti suteiktos kitu laiku. Tarkime, jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo spalio 8 d. iki 19 d., bet jis suserga nuo spalio 5 d. iki 22 d., tai kasmetinės atostogos gali būti perkeltos į kitą laiką.
Kitas variantas yra, jeigu darbuotojas, būdamas laikinai nedarbingas kasmetinių atostogų metu, susitaria su darbdaviu pratęsti atostogas iškart po laikinųjų nedarbingumo laikotarpio arba pasinaudoja jomis kitu susitarimu su darbdaviu.
Darbuotojo norą pratęsti kasmetines atostogas galima išreikšti darbuotojo rašytiniu prašymu ar kita įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje priimtina informavimo forma. Tai gali būti, pavyzdžiui, oficialus parašytas prašymas, elektroninis laiškas ar kita priimtina forma. Svarbu pabrėžti, kad Darbo kodeksas nereglamentuoja konkrečios darbo teisinių santykių šalių susitarimo formos šios teisės normos įgyvendinimui. Todėl būtina vadovautis bendromis įmonės, įstaigos ar organizacijos procedūromis ir priimtomis praktikomis šioje srityje.
