Kas yra prischosocialiniai rizikos veiksniai? Psichosocialiniai rizikos veiksniai – tai darbo aplinkos ir organizavimo elementai, galintys sukelti stresą ar neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai ir gerovei. Jie yra viena iš svarbiausių darbo saugos ir sveikatos sričių, kurią būtina tinkamai suprasti ir valdyti siekiant užtikrinti ne tik darbuotojų gerovę, bet ir organizacijos efektyvumą. Atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių
Profesinės rizikos vertinimas. Profesinės rizikos vertinimas yra būtinas procesas kiekvienai įmonei, siekiančiai užtikrinti saugias darbo sąlygas savo darbuotojams Pažymėtina, kad profesinės rizikos vertinimas yra privalomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu. Šis vertinimas padeda nustatyti galimus pavojus, kurie gali kilti darbo metu, ir pasiūlyti tinkamas prevencines priemones. Tačiau vienas iš dažniausiai užduodamų klausimų
Skaitmeninis darbuotojų instruktavimas: kodėl tai yra būtina šiuolaikinėms organizacijoms? Darbuotojų instruktavimas saugos ir sveikatos klausimais yra būtinas kiekvienoje įmonėje (tai numato Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas). Tradicinis instruktavimas pamažu užleidžia vietą naujoms, efektyvesnėms metodikoms. Viena iš jų – skaitmeninis darbuotojų instruktavimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra skaitmeninis įmonės darbuotojų instruktavimas, kodėl jis svarbus
Siekiant užtikrinti nepertraukiamą veiklą, visuomenės saugumą ir gerovę, daugelis įmonių bei įstaigų dirba nuolat, nepriklausomai nuo paros laiko. Tačiau darbas naktį yra specifinė darbo organizavimo forma, reikalaujanti ypatingos darbuotojų apsaugos. Todėl labai svarbu žinoti, kaip reglamentuojamas naktinis darbas ir kuo jis skiriasi nuo įprasto dieninio darbo. Ar žinojote, kad naktį dirbantiems darbuotojams turi būti mokamas
Svarbu žinoti, kad darbo tarybų veikloje darbuotojų informavimo ir konsultavimo pareigos atlieka reikšmingą vaidmenį. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog šios dvi procedūros nėra tapačios, nors dažnai taip manoma. Tai yra dvi atskiros, savarankiškos procedūros, kurias Darbo kodekso 204 straipsnis aiškiai atskiria. Informavimas nėra sudėtinė konsultavimo dalis, tačiau abi šios pareigos yra esminės ir darbdavys jas privalo
Ką svarbu žinoti apie darbą poilsio dieną? Siekdami užtikrinti tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisių ir interesų apsaugą, pateikiame pagrindinius reikalavimus ir taisykles, taikomas darbui poilsio dienomis. „Poilsio dienomis darbuotojams turėtų būti suteikiama galimybė pailsėti ir atsigauti, todėl darbas tokiomis dienomis turėtų būti organizuojamas tik išimtiniais atvejais. Žinoma, gali pasitaikyti netikėtų situacijų, kai darbuotojas kviečiamas dirbti
Darbdavio pareiga užtikrinti psichologiškai saugią aplinką Darbdavys turi prisiimti atsakomybę už tai, kad darbo vietoje būtų sukurta tokia aplinka, kurioje darbuotojai nepatirtų jokio smurto ar priekabiavimo, įskaitant priešiškus, neetiškus, žeminančius ar agresyvius veiksmus. Prieš daugiau nei metus įsigalioję reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai aiškiai apibrėžia smurto ir priekabiavimo sąvokas, taip pat numato darbdavių pareigas prevencijos
Darbo ir budėjimo laikas Pagal 111 straipsnio 1 dalį Darbo kodekse darbo laikas apibrėžiamas kaip laikotarpis, kuriuo darbuotojas yra privalomas dirbti pagal darbdavio nurodymus arba atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Darbo ir budėjimo laikas yra reglamentuojamas darbo teisės normomis, kurias būtina laikytis. Tai reiškia, kad net dirbdami nuotoliniu būdu darbuotojai yra priklausomi nuo darbdavio ir
Nelegaliai dirbantys asmenys pirmiausia daro didelę žalą patys sau – mažėja arba visai prarandama didžioji dalis jų socialinių garantijų. Nelegalus ir nedeklaruotas darbas tiesiogiai lemia ir viešojo sektoriaus paslaugų kokybę – ji prastėja, o tai turi įtakos sąžiningai dirbantiems darbdaviams, kurie darbo rinkoje dalyvauja iškreiptos konkurencijos aplinkoje, nepasitikėdami pačia valstybe. Nelegalus darbas užtraukia baudą atsakingiems
Poilsio laikas apibrėžiamas kaip laisvas nuo darbo laikas, ir tokio laiko reikalavimai reglamentuoti Darbo kodekso 122 straipsnyje. Pabrėžiama, kad maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų laikytis būtina, o to nepaisant pažeidžiami įstatymai. Pirmiausia žinotina, kas kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per
