Darbdavio pareiga užtikrinti psichologiškai saugią aplinką
Darbdavys turi prisiimti atsakomybę už tai, kad darbo vietoje būtų sukurta tokia aplinka, kurioje darbuotojai nepatirtų jokio smurto ar priekabiavimo, įskaitant priešiškus, neetiškus, žeminančius ar agresyvius veiksmus. Prieš daugiau nei metus įsigalioję reikšmingi Darbo kodekso pakeitimai aiškiai apibrėžia smurto ir priekabiavimo sąvokas, taip pat numato darbdavių pareigas prevencijos srityje.
Pabrėžtina, kad bet koks nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė yra nepriimtina, nesvarbu, ar tai vyksta vieną kartą ar pakartotinai. Svarbu, kad darbdavys imtųsi veiksmų užtikrinti darbuotojų saugumą ir gerovę, įskaitant smurto ir priekabiavimo prevenciją bei aktyvią pagalbą tiems, kurie jau patyrė šiuos veiksmus.
Smurto ir priekabiavimo prevencija yra efektyvus būdas užtikrinti darbuotojų saugumą ir gerovę. Darbdavys privalo įgyvendinti visas būtinas priemones, kad būtų užtikrintos psichologiškai saugios darbo sąlygos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad netinkamas vadovavimas gali būti vienas iš esminių veiksnių, prisidedančių prie psichologinio smurto darbe atsiradimo. Vadovo vaidmuo organizacijoje yra labai svarbus, ir jei jis nekreipia dėmesio į psichologinį smurtą arba netgi pats prisideda prie jo, tai gali skatinti smurto paplitimą.
Siekiant užtikrinti gerus darbo santykius, būtina skatinti pagarbų bendravimą, pagalbą kolegoms, bendradarbiavimą ir draugiškumą. Toks požiūris yra pagrindinis geras darbo santykių pamatas, kuris mažina smurto riziką darbo vietoje.
Kas dėl darbuotojo, patiriančio psichologinį smurtą ar priekabiavimą iš kolegų ar tiesioginio vadovo, svarbu, kad įmonė turėtų aiškią tvarką, kaip tokias situacijas spręsti. Jei vidinė tvarka nėra nustatyta arba darbuotojas su ja nėra susipažinęs, jis gali raštu kreiptis į įmonės vadovą su prašymu ištirti padėtį. Taip pat yra galimybė kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba kitas institucijas, jei darbdavys nesilaiko prevencijos ir saugumo reikalavimų. Visuomet svarbu, kad darbuotojai jaustų, jog jų teisės ir saugumas yra apsaugoti ir kad organizacija imasi konkrečių veiksmų įvykių išsprendimui.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad psichologinis smurtas ar priekabiavimas darbo vietoje gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių tiek asmeniui, tiek organizacijai. Darbuotojai, patiriantys tokį smurtą, gali jaustis izoliuoti, nusiminę ar net depresiški. Tai gali neigiamai paveikti jų darbo efektyvumą, sveikatą ir bendrą gerovę.
Be to, organizacijai gali kilti rimtų padarinių dėl psichologinio smurto darbo vietoje. Tai gali apimti padidėjusią darbuotojų atsisakymą dirbti, didėjantį personalo kaitos lygį, darbuotojų pasitraukimą arba net teisinius ginčus. Visa tai gali turėti neigiamų pasekmių įmonės reputacijai ir finansiniam stabilumui.
Dėl šių priežasčių svarbu, kad darbdaviai rimtai vertintų smurtą ir priekabiavimą darbo vietoje bei imtųsi veiksmų jį sustabdyti ir užkirsti kelią jo pasikartojimui ateityje. Tai reiškia ne tik įgyvendinti tinkamas politikas ir procedūras, bet ir skatinti pagarbų ir konstruktyvų bendravimą, stiprinti kolektyvo solidarumą bei užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai informuoti apie savo teises ir galimybes kreiptis pagalbos, jei jie patiria ar pastebi bet kokį smurtą ar priekabiavimą darbo vietoje.
Siekiant sukurti sveiką ir saugią darbo aplinką, kuri būtų naudinga tiek darbuotojams, tiek organizacijai, būtina nuosekliai ir ryžtingai imtis veiksmų, kad būtų išnaikintas bet koks smurtas ir priekabiavimas darbo vietoje. Tai ne tik moralinis reikalavimas, bet ir teisinis įsipareigojimas, kurį darbdavys turi vykdyti, siekdamas užtikrinti teisingą ir saugų darbo aplinką visiems savo darbuotojams.
