Darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam fizinis asmuo, dirbdamas pagal darbo sutartį, įsipareigoja atlygintinai atlikti darbo funkcijas.

Darbdaviu gali būti:

  • Fizinis asmuo: Jei jis yra pilnametis (nuo 18 metų) ir neturi teisės aktų nustatytų apribojimų dėl veiksnumo.
  • Juridinis asmuo: Įmonės, organizacijos ar kitos institucijos, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat užsienio juridinių asmenų padaliniai, registruoti Lietuvoje.

Darbdavio darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo įsteigimo momento, nebent teisės aktai nurodo kitaip.

Darbuotojas – fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkcijas pagal darbo sutartį su darbdaviu. Pagrindinės darbuotojo savybės:

  • Darbinis teisnumas: Gebėjimas turėti darbo teises ir pareigas.
  • Veiksnumas: Gebėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises ir sukurti darbo pareigas.

Darbuotojas darbinį teisnumą ir veiksnumą įgyja sulaukęs 16 metų, išskyrus tam tikras teisės aktų numatytas išimtis. Asmenų iki 18 metų įdarbinimo ypatumus reglamentuoja specialūs teisės aktai.

Įdarbinimo procesas: Prieš įdarbinant asmenį, būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį.  Sutartyje nustatomos darbuotojo pareigos ir atlyginimas. Taip pat svarbu, kad darbdavys apie įdarbinimą informuotų socialinės apsaugos institucijas, kad darbo santykiai būtų laikomi teisėtais.

Jei prieš įdarbinant asmenį norima patikrinti, ar jis tinka šiam darbui. Darbo kodeksas leidžia darbdaviui susitarti su darbuotoju dėl išbandymo laikotarpio, kuris gali trukti iki 3 mėnesių. Tačiau net ir tokiu atveju su asmeniu privalo būti sudaryta darbo sutartis prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios. Taip pat apie naują darbuotoją turi būti pranešta „Sodrai“. Susitarimas dėl išbandymo turi būti aptartas darbo sutartyje.

Jei šios sąlygos nesilaikoma, toks darbas laikomas nelegaliu. Už nelegalią veiklą atsakingam fiziniam asmeniui gali būti skirta administracinė nuobauda nuo 1,5 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Juridiniams asmenims taikomos finansinės sankcijos – nuo 3 iki 12 minimalių mėnesinių algų dydžio baudos už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Jei išbandymo rezultatai pripažįstami nepatenkinamais, darbdavys iki išbandymo pabaigos gali nutraukti darbo sutartį. Apie tai raštu turi informuoti darbuotoją bent prieš 3 darbo dienas iki darbo sutarties pabaigos, nemokėdamas išeitinės išmokos.

Įdarbinimo fakto patvirtinimas: Prieš pradedant dirbti, su įdarbintu asmeniu būtina sudaryti rašytinę darbo sutartį. Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja atlikti darbo funkcijas, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbo sutartis turi būti sudaryta raštu dviem egzemplioriais: vienas skiriamas darbuotojui, kitas – darbdaviui.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai abi šalys susitaria dėl būtinųjų jos sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Taip pat darbo sutartyje turi būti aptarta darbo laiko norma, t. y., laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai turi dirbti per tam tikrą laikotarpį, kad galėtų atlikti savo pareigas (neįskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių). Sudarant darbo sutartį galima remtis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. A1-343 „Dėl Pavyzdinės darbo sutarties formos patvirtinimo“.

Norėdami įsigyti darbo sutartį parengtą specialiai Jums. Susisiekite su mumis.

Sudaręs darbo sutartį, darbdavys privalo pranešti „Sodrai“ ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Jei ši sąlyga nesilaikoma, tokie darbo santykiai laikomi nelegaliais.

Darbo sutarčių rūšys:

Atsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį, darbo sutartys gali būti kelių rūšių:

  1. Neterminuota – tai standartinė darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui.
  2. Terminuota – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba konkrečių darbų atlikimo laikotarpiui.
  3. Laikinojo darbo – darbas, atliekamas laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) nurodyto asmens naudai.
  4. Pameistrystės – darbo sutartis, siekiant įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją.
  5. Projektinio darbo – terminuota darbo sutartis, skirta konkrečiam projekto rezultatui pasiekti.
  6. Darbo vietos dalijimosi – kai dėl vienos darbo vietos dalijimosi susitaria du darbuotojai.
  7. Darbo keliems darbdaviams – ta pati darbo funkcija atliekama keliems darbdaviams.
  8. Sezoninio darbo – darbo sutartis, sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Darbo laiko norma:

Darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas vidutiniškai turi dirbti per tam tikrą laikotarpį, kad galėtų atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį. Tai apima įprastą darbo laiką, kuris paprastai yra 40 valandų per savaitę, tačiau gali būti pritaikytas pagal konkrečius įmonės ar darbuotojo poreikius.

Įprastas darbo laikas (visas darbo laikas) sudaro 40 valandų per savaitę. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas 36–38 valandoms per savaitę, taikomas darbuotojams, kurių darbo pobūdis susijęs su didesne protine ar emocine įtampa, arba kai viršijami sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai. Sutrumpinto darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimas Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.

Asmenims iki 18 metų darbo laiko normos sutrumpinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnis.

Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sumažinant darbo valandų skaičių per dieną, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį, arba taikant abu metodus.

Garantija auginant vaikus iki 3 metų: darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, darbo laiko norma gali būti sumažinta iki 32 valandų per savaitę. Ši norma taikoma Valstybės ir savivaldybių įstaigų, išlaikomų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, valstybės socialinių fondų biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ir savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banko darbuotojams.

Už nedirbtą darbo laiko normos dalį darbuotojui paliekamas nustatytas darbo užmokestis. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis).

Darbo laiko režimas

Tai darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti 3 paeiliui einančių mėnesių. Darbdavys nustato vieną iš šių darbo laiko režimo rūšių vienam ar keliems darbuotojams (darbuotojų grupei) arba visiems darbuotojams darbovietėje:

  1. Nekintanti darbo dienos (pamainos) trukmė ir darbo dienų skaičius per savaitę;
  2. Suminė darbo laiko apskaita, kai viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį laikotarpį. Darbuotojo darbo laiko norma išlieka 40 valandų per savaitę (jei nenustatytas ne visas darbo laikas), tačiau galima organizuoti darbą iki 12 valandų per dieną ir iki 52 valandų per savaitę;
  3. Lankstus darbo grafikas, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitomis tos dienos (pamainos) valandomis gali dirbti prieš ar po šių valandų;
  4. Suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka poilsiui ir maitinimuisi, kurios trukmė ilgesnė už nustatytą maksimalią pertraukos trukmę;
  5. Individualus darbo laiko režimas.

Darbo laiko režimas negali pažeisti šių maksimaliojo darbo laiko reikalavimų:

  1. Vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius (neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo), per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali viršyti 48 valandų;
  2. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali viršyti 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį;
  3. Negali būti dirbama daugiau nei 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas.

Transporto, pašto, žemės ūkio, energetikos įmonėse, gydymo ir socialinės globos įstaigose, taip pat jūrų ir upių laivyboje bei kitose ekonominės veiklos srityse maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, darbo laiko režimo ir darbo apskaitos taisyklės gali skirtis nuo Darbo kodekso nustatytų normų. Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“.

Kaip suminė darbo laiko apskaita privaloma įsakymu pasitvirtinti suminės darbo laiko apskaitos aprašą, kurį galite įsigyti čia.

Kaip apskaitomas darbuotojų darbo laikas?

Darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus tuos darbuotojus, kurie dirba nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę režimu.

Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus:

  1. Viršvalandžius;
  2. Darbo laiką švenčių dieną;
  3. Darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
  4. Darbo laiką naktį;
  5. Darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

Darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu. Darbuotojas turi teisę susipažinti su savo darbo laiko apskaita ir reikalauti neatlygintinai gauti darbo laiko apskaitos žiniaraščio išrašą.

Nurodytų darbuotojo darbo funkcijų atlikimą darbdavys privalo apskaityti iki kitos darbo dienos pabaigos.

Viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį ir papildomo darbo nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, arba žinomai neteisingų duomenų įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį, gali užtraukti baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 300 iki 1450 eurų.

Koks turi būti darbuotojų poilsio laikas?

  1. Per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal jo poreikius, taip pat specialios pertraukos. Kai dirbama lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, arba dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą.
  2. Pietų pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po 5 valandų darbo, skirta pailsėti ir pavalgyti. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė nei 30 minučių ir ne ilgesnė nei 2 valandos. Išskyrus atvejus, kai šalys susitaria dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę.
  3. Kasdienio nepertraukiamojo poilsio trukmė tarp darbo dienų (pamainų) negali būti trumpesnė nei 11 valandų iš eilės. Per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Jeigu darbo dienos (pamainos) trukmė viršija 12 valandų, bet ne daugiau nei 24 valandas, nepertraukiamojo poilsio laikas tarp darbo dienų (pamainų) turi būti ne mažesnis nei 24 valandos.
  4. Jei budėjimas trunka 24 valandas, poilsio laikas turi būti ne mažesnis nei 24 valandos.

Pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos bei darbo dienos (pamainų) grafikai. Darbuotojams, kurie atlieka darbus, kurių metu dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

Kokia tvarka darbuotojams yra suteikiamos kasmetinės atostogos?

Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (dirbant 5 dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienos (dirbant 6 dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės nei 4 savaičių trukmės atostogos.

Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų (ši atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 2 savaitės).

Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.

Įpareigojimai darbdaviams teikti informaciją Valstybinei darbo inspekcijai:

  1. Laikinojo įdarbinimo įmonės privalo teikti informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones ir laikinųjų darbuotojų skaičių.
  2. Darbdavys (įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti) privalo teikti informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį (LDU pranešimas) Valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per „Sodros“ informacinę sistemą.  Privaloma laikytis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatytos tvarkos.
  3. Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimt dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, privalo iš anksto informuoti komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatytas sąlygas.
  4. Darbo tarybos pirmininkas turi pateikti informaciją apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus ir darbdavio pavadinimą.
  5. Darbdavys privalo teikti informaciją, kai nesudaryta nauja darbo taryba per šešis mėnesius po to, kai pasibaigė buvusios darbo tarybos kadencija arba šioje taryboje liko mažiau nei trys jos nariai, o atsarginių darbo tarybos narių sąraše nebuvo nė vieno kandidato, turinčio teisę tapti darbo tarybos nariu.

Įpareigojimai darbdaviams dėl vidaus tvarkų parengimo:

  1. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau nei 50, privalo priimti ir įprastais darbovietėje būdais paskelbti:
  2. Darbovietėse, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius yra 20, turi būti patvirtinta darbo apmokėjimo sistema.
  3. Darbdavys privalo savo tvarkomuoju dokumentu patvirtinti darbuotojų mokymo ir instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarką.Darbuotojų atstovavimas:
    1. Darbo tarybos sudarymas: Kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta darbo taryba. Darbo taryba sudaroma trejų metų kadencijai ir renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose.
    2. Profesinė sąjunga: Jeigu darbovietėje veikia darbdavio lygmeniu profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus. Jei daugiau kaip 1/3 darbuotojų priklauso įmonėje veikiančioms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo profesinių sąjungų narių išrinkta profesinė sąjunga arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.
    3. Mažesnė darbuotojų grupė: Jei vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 20, darbuotojų atstovavimo teises gali įgyvendinti jų išrinktasis darbuotojų patikėtinis, renkamas 3 metams visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime.

    Įsipareigojimai siunčiant darbuotojus teikti paslaugas į kitą ES valstybę:

    1. Išlaidų apmokėjimas: Darbdavys privalo apmokėti visas su komandiruote susijusias išlaidas, įskaitant kelionės ir nakvynės išlaidas. Šių išlaidų negalima išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio.
    2. Dienpinigiai: Komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo konkrečios valstybės, į kurią darbuotojas komandiruojamas. Dienpinigių maksimalius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Daugiau informacijos galite rasti čia: Dienpinigiai.
    3. Užsienio šalių normos: Jei komandiruojate darbuotojus teikti paslaugas užsienio subjektui, komandiruotės metu taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, darbų saugos. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų privalomų darbo sąlygų, reikiamą informaciją galima gauti tų šalių kompetentingose institucijose. Informaciją apie garantijas komandiruotiems darbuotojams. Institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklalapyje: Komandiruoti darbuotojai.
    4. Sutartys su užsienio partneriais: Sudarydami sutartis dėl paslaugų teikimo ir darbuotojų komandiravimo su užsienio partneriais, išsiaiškinkite apie užsienio šalyse galiojančias komandiravimo procedūras. Pvz., privalomas informavimas institucijoms apie siunčiamus darbuotojus, reikalavimą informuoti užsienio institucijas apie paskirtą darbuotojų atstovą ir kt.).
    5. Socialinio draudimo įrodymai: Prieš darbuotojų komandiravimą kreipkitės į „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybą dėl A1 formų išdavimo. Tai dokumentas, įrodantis, kad darbuotojai apdrausti socialiniu draudimu Lietuvoje. Šį dokumentą privaloma turėti komandiruojant darbuotojus į kai kurias ES šalis.