Kada privaloma organzuoti darbo tarybos rinkimus?

Kada ir kaip organizuoti darbo tarybos rinkimus?

Šiame straipsnyje pakalbėsime apie:

Kada turi būti sudaroma darbo taryba?

Kiek narių turi sudaryti darbo tarybą ir koki reikalavimai jiems keliami?

Darbo tarybos rinkimų procesą.

Koki dokumentai tūri būti parengiami renkant darbo tarybą?

Kada turi būti sudaroma darbo taryba?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 169-176 reglamentuoja darbo tarybos sudarymą, jos teises ir pareigas. Šio kodekso 169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo tarybos rinkimus privaloma organizuoti, kai yra dvidešimt ir daugiau darbuotojų. Darbo tarybos rinkimų galima neorganizuoti, jeigu darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju, visos darbo tarybos teisės ir pareigos, numatytos darbo kodekso 174 straipsnyje atitenka profesinei sąjungai.

Vidutinis darbuotojo skaičius nustatomas pagal darbo kodekso 22 straipsnį. Svarbu pabrėžti, kad naujai priimti darbuotojai į šį skaičių nėra įtraukiami. Skaičiuojami tik tie darbuotojai, kurie su darbdaviu turi galiojančius darbo santykius ilgiau kaip tris mėnesius, t. y. trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo momento, kai darbuotojas pradeda dirbti pagal darbo sutartį.

Kiek narių turi sudaryti darbo tarybą ir koki reikalavimai jiems keliami?

Darbo tarybą turi sudaryti ne mažiau nei trys asmenys ir nedaugiau, kaip vienuolika. Darbo tarybos narių skaičius priklauso nuo darbuotojų skaičiaus įmonėje:

• darbuotojų yra iki šimto darbuotojų – trys darbo tarybos nariai;
• darbuotojų yra nuo vieno šimto vieno iki trijų šimtų darbuotojų – penki darbo tarybos nariai;
• darbuotojų yra nuo trijų šimtų vieno iki penkių šimtų darbuotojų – septyni darbo tarybos nariai;
• darbuotojų yra nuo penkių šimtų vieno iki septynių šimtų darbuotojų – devyni darbo tarybos nariai;
• darbuotojų yra daugiau kaip septyni šimtai vienas darbuotojas – vienuolika darbo tarybos narių.

Darbo tarybos nariais gali būti būti visi darbuotojai, kurie turi aštuoniolika metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip šešis mėnesius. Darbuotojai, išdirbę trumpiau negu šešis mėnesius, darbo tarybos nariais gali būti renkami tik tuo atveju, kai visi darbuotojai dirba trumpiau negu šešis mėnesius. Darbo kodekse taip pat numatyta, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, ar pagal įmonės steigimo dokumentus jam atstovaujantis asmuo negali būti darbo tarybos nariu, t. y. direktorius ir darbo darybos rinkimų komisijos nariai negali būti renkami darbo tarybos nariais.

Darbo tarybos rinkimų procesas

1. Pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Kaip įmonėje dirba daugiau negu 20 darbuotojų, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių. Vėlesnius rinkimus organizuoja ir vykdo pati darbo taryba.
2. Rinkimų komisija turi susirinkti į pirmąjį posėdį ir pradėti darbo tarybos rinkimų organizavimą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jos sudarymo dienos. Pirmajame posėdyje rinkimų komisija iš savo narių išsirenka pirmininką ir:

• nustato darbo tarybos rinkimų datą. Ji negali būti vėlesnė kaip du mėnesiai nuo rinkimų komisijos sudarymo dienos;
• skelbia kandidatų į darbo tarybos narius registravimą ir nustato datą, iki kurios gali būti keliami kandidatai, registruoja kandidatus ir sudaro galutinį kandidatų sąrašą;
• organizuoja balsavimo biuletenių rengimą ir spausdinimą. Balsavimo biuleteniuose kandidatų į darbo tarybos narius pavardės surašomos abėcėlės tvarka. Balsavimo biuletenyje turi būti nurodytas balsavimo pavyzdys ir renkamos darbo tarybos narių skaičius. Balsavimo biuletenių skaičius turi atitikti darbuotojų, turinčių balso teisę, skaičių. Kiekvienas balsavimo biuletenis turi būti pasirašytas rinkimų komisijos pirmininko;
• remdamasi iš darbdavio gautais duomenimis, sudaro darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, sąrašą;
• organizuoja ir vykdo darbo tarybos rinkimus;
•  suskaičiuoja rinkimų rezultatus ir paskelbia juos ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų dienos;
• atlieka kitas funkcijas, būtinas darbo tarybos rinkimams organizuoti ir vykdyti.

Kandidatus į darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimų teisę turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimų teisę turintys darbuotojai, išskyrus rinkimų komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po vieną kandidatą raštu kreipdamasis į rinkimų komisiją ir pateikdamas rašytinį siūlomo kandidato sutikimą būti renkamam į darbo tarybą. Visų kandidatų sąrašas turi būti sudarytas ne vėliau kaip likus keturiolikai dienų iki darbo tarybos rinkimų dienos.

• Balsavimo biuletenis išduodamas pasirašytinai. Rinkimuose dalyvaujantys darbuotojai turi po tiek balsų, koks yra renkamos darbo tarybos narių skaičius. Už kiekvieną balsavimo biuletenyje nurodytą kandidatą galima atiduoti tik po vieną balsą, pažymint tai balsavimo biuletenyje.
• Pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir surašo darbo tarybos rinkimų protokolą. Jame turi būti nurodyta:
• darbo tarybos rinkimų vieta ir laikas;
• darbo tarybos rinkimų komisijos sudėtis;
• kandidatų į darbo tarybos narius sąrašas ir renkamos darbo tarybos narių skaičius;
• darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, skaičius;
• darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių darbuotojų skaičius, išduotų ir nepanaudotų balsavimo biuletenių skaičius;
• atskirai galiojančių ir negaliojančių (biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kandidatų, negu nustatytas renkamos darbo tarybos narių skaičius, arba kuriuose neįmanoma nustatyti rinkėjo valios) balsavimo biuletenių skaičius;
• kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičius (pateikiamas visas kandidatų sąrašas, išdėstytas pagal rinkimuose gautą balsų skaičių mažėjančia tvarka);
• kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas;
• kandidatų, rinkimuose gavusių bent vieną balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą, sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas.

Koki dokumentai tūri būti parengiami renkant darbo tarybą?

Mūsų parengtus darbo tarybos dokumentus galite įsigyti čia.

Organizuojant darbo tarybos rinkimus įmonėje yra rengiami šie dokumentai:

• Įsakymas dėl darbo tarybos skyrimo ir tvirtinimo tvarkos, dėl atsakingo asmens už darbuotojų supažindinimą.
• Darbo tarybos skyrimo ir tvirtinimo tvarka.
• Įsakymas dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo.
• Pranešimas darbuotojams dėl renkamos darbo tarybos teisių ir pareigų.
• Darbo tarybos rinkimų komisijos posėdžio protokolas (kuriame nustatoma darbo tarybos rinkimų data, tvirtinami balsavimo biuleteniai, sudaromi darbuotojų sąrašai, kurie turi teisę balsuoti ir kurie turi teisę kandidatuoti į darbo tarybos narius).
• Darbo tarybos rinkimų komisijos posėdžio protokolas.
  1. Darbuotojų sąrašai, kurie turi teisę balsuoti už darbo darybos kandidatus.
  2. Darbuotojų sąrašai, kurie turi teisę kandidatuoti į darbo tarybą.
  3. Balsavimo biuleteniai.
• Protokolas dėl termino pratęsimo kandidatams siūlyti į darbo tarybos rinkimus (tik tuo atveju, jeigu neatsirado reikiamas skaičius kandidatų į darbo tarybos rinkimus).
• Galutinis darbo tarybos rinkimų komisijos protokolas (kuriame patvirtinamas balsavimas, suskaičiuojami balsai, sudaromas darbo tarybos narių rezervas).
• Pranešimas VDI dėl darbo tarybos išrinkimo/neišrinkimo.
• Protokolas dėl termino pratęsimo kandidatams siūlyti į darbo tarybos rinkimus (tik tuo atveju, jeigu neatsirado reikiamas skaičius kandidatų į darbo tarybos rinkimus).
• Protokolas dėl darbo tarybos nesudarymo ir sekančių rinkimų.
• Pranešimas darbuotojams dėl darbo tarybos neišrinkimo.
• Pranešimas VDI dėl darbo tarybos išrinkimo.