Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis DSS norminių teisės aktų reikalavimais. Kiekvienas darbdavys ir darbuotojas privalo vykdyti norminių teisės aktų ir įmonės DSS norminių dokumentų reikalavimus. Darbuotojai su jais yra supažindinami ir apmokyti juos vykdyti arba vadovaujasi padalinio vadovo ar darbdavio duotais nurodymais. Darbdaviai ir darbuotojai už DSS reikalavimų nevykdymą ir pažeidimus gali būti baudžiami įstatymų nustatyta tvarka drausmine, administracine, materialine ir baudžiamąja atsakomybe.
Drausminė atsakomybė
Nors iš esmės drausminės atsakomybė įsigaliojus naujajam darbo kodeksui panaikinta. Už DSS norminių teisės aktų, darbų organizavimo ir vykdymo taisyklių, instrukcijų reikalavimų nesilaikymą arba netinkamą laikymąsi dėl darbuotojo kaltės darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo. Taikydamas tokią priemonę, darbdavys turi atsižvelgti į padaryto nusižengimo sunkumą ir aplinkybes, kuriomis jis buvo padarytas, taip pat į tai, kaip šis darbuotojas dirbo anksčiau. Darbdavys darbuotoją gali atleisti dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir dėl pakartotinio darbo pareigų pažeidimo.
Šiurkščiu pažeidimu gali būti laikoma: pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas privalomas, tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos, kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Darbo tvarkos taisyklėse ir vidiniuose teisės aktuose galima nusimatyti, koki pažeidimai yra laikomi šiurkščiais, o už jų pažeidimą atleisti darbuotoją iš darbo.
Atleidimas dėl pakartotinio pažeidimo, nebūtinai turi būti šiurkštus pažeidimas, tačiau jis taip pat turi būti numatytas darbo tvarkos taisyklės ar įmonės lokaliniuose aktuose. Pakartotiniu pažeidimu bus laikoma nebe bet kokie du (ar daugiau) pažeidimų per paskutinius 12 mėnesių, o tik tokie patys pažeidimai. Pavyzdžiui, darbuotojui vieną kartą (stipriai) pavėlavus į darbą, o kitą kartą neatlikus kažkokių darbų, pagal naują kodeksą, skirtingai nuo seno nebus teisinio pagrindo darbo sutarties nutraukimui. Pakartotiniam pažeidimui nustatyti būtina, kad per mėnesį nuo pirmo pažeidimo paaiškėjimo darbuotojas būtų įspėtas apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį pažeidimą. Termino nepratęsia darbuotojo liga ar atostogos. Kaip ir buvusiame kodekse išlieka darbuotojo teisė teikti savo paaiškinimus dėl pažeidimų.
Administracinė atsakomybė
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinės atsakomybės paskirtis – ne tik nubausti pažeidėją, bet ir auklėti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kad pats teisės pažeidėjas ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Administracinė atsakomybė už veikas, kuriomis pažeidžiami darbo įstatymai, darbuotojų saugos bei sveikatos ir darbo higienos norminiai tiesės aktai, nustatyta LR administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas gali pasireikšti veikimu ar neveikimu. Veikimu nusižengimas padaromas tada, kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo netinkamai vykdo darbo įstatymų, DSS ir darbo higienos norminių teisės aktų reikalavimus arba savo veiksmais tiesiogiai juos pažeidžia. Neveikimu pažeidimas pasireiškia tuomet, kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo iš viso neatlieka to, ką jis privalo atlikti pagal teisės aktus. Šios aplinkybės baudimui neturi reikšmės, tačiau jos gali turi įtakos parenkant baudos dydį. Administracine tvarka bausti piniginėmis baudomis turi teisę valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Piniginė bauda gali būti skiriama ne vėliau kaip du metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Administracinę baudą galima apskųsti teisme.
ANK straipsniai numatantys atsakomybę darbdaviui
96 straipsnis. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas
1. Darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas
užtraukia baudą darbuotojui nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
2. Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
3. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių,
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.
4. Šio straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
5. Šio straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
97 straipsnis. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas
1. Pranešimo apie nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas arba nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarkos pažeidimas
užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo devyniasdešimt iki penkių šimtų devyniasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų.
2. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas
užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki septynių šimtų keturiasdešimt eurų.
98 straipsnis. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus ir tokio darbuotojo nenušalinimas nuo darbo
1. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietoje, juridinių asmenų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba pasibaigus darbo laikui, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo
užtraukia baudą darbuotojui nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų.
2. Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų darbuotojo nenušalinimas nuo darbo
užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
505 straipsnis. Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas
1. Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus,
užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo septynių šimtų dvidešimt iki vieno tūkstančio vieno šimto septyniadešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki šešių tūkstančių eurų.
95 straipsnis. Nelegalus darbas
1. Nelegalus darbas
užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.
100 straipsnis. Darbo laiko apskaitos pažeidimas
1. Darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį
užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Materialinė atsakomybė
Materialinė atsakomybė – tai materialinė atsakomybė darbdaviui, kuris pažeidė DSS reikalavimus ir padarė materialinę žalą įmonei ar konkrečiam asmeniui (sužalojimas, mirties atvejis), neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Gali būti taikoma pilnutinė arba ribota materialinė atsakomybė:
– pilnutinė materialinė atsakomybė taikoma tada, kai veiksmuose randama baudžiamojo (kriminalinio) nusikaltimo faktų, padaroma tyčia, arba neblaivaus darbuotojo;
– ribota materialinė atsakomybė dažniausiai taikoma už darbuotojo sveikatai padarytą žalą. Ji negali būti didesnė už iki 3 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, jei žala padaryta dėl neatsargumo, arba iki 6 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, t.y. tuomet, kai asmuo nesilaiko paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių, jas tiesiog ignoruoja.
Darbuotojui žuvus darbe nelaimingo atsitikimo metu dėl DSS teisės aktų reikalavimų pažeidimo, pirmosios eilės įstatyminiams įpėdiniams (žuvusiojo vaikams, sutuoktiniui, tėvams ir kt.) socialinis draudimas išmoka vienkartinę pašalpą, ne mažesnę kaip 100 vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kurį įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas.
Materialinės atsakomybės paskirtis – ne bausti kaltąjį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Materialine atsakomybė yra savarankiška teisinės atsakomybės rūšis, todėl gali būti taikoma kartu su drausmine, administracine, baudžiamąja atsakomybe.
Darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai darbuotojas sužalojamas ar suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdaraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu; žala padaroma neturtinė žala. padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turtą; pažeidžiami darbuotojo ar kitų asmenų turtiniai interesai; darbuotojui.
Kada darbuotojas privalo atlyginti žalą?
Darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turéjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; dėl to, kad nesiimta priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti; kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo.
Atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Kai žala padaroma tyčia, turi būti atlyginama visa žala, atsižvelgiant į turto vertę ir atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Darbo ginčą nagrinėjantis organas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Kai tam tikram darbuotojui žalos atlyginimas sumažinamas dėl jo turtinės padėties, tai negali būti pagrindas padidinti atlygintiną žalą kitiems grupinės atsakomybės dalyviams.
Baudžiamoji atsakomybė
LR Baudžiamojo kodekso 176 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio pirmoji dalis numato, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ar avarija, ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu dėl to galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms ar avarija, ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu. Trečioje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad numatytos veikos yra nusikalstamos ir tais atvejais, kai jos padarytos dėl neatsargumo.
Šis 176 straipsnis taikomas tik už tuos DSS dokumentų reikalavimų pažeidimus, kurie turi priežastinį ryšį su pasekmėmis, t. y. pažeidėjas yra atsakingas už tuos pažeidimus, kurie tiesiogiai lėmė ar galėjo lemti nelaimingą atsitikimą, avariją ar kitokias sunkias pasekmes. Konstatavus nedidelį veikos pavojingumą, kai realios grėsmės tokiam saugumui nėra, taikoma administracinė atsakomybė pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 96 straipsnį už darbo įstatymų, darbų saugos ir darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus.
