Kam ir kodėl privaloma turėti pareiginius nuostatus?

Dažnai sulaukiame klausimo iš darbdavių ar privaloma turėti pareiginius nuostatus kokia iš jų nauda, kam jie reikalingi? Šį kartą į šį klausimą atsakysime plačiau. Straipsnis sudarytas iš dviejų dalių, todėl jeigu Jums aktuali tik viena dalis galėsi kitą praleisti.

Kam ir kodėl reikalingi pareiginiai nuostatai

 

Straipsnio turinys:

  • Kam yra privaloma turėti pareiginius nuostatus?

  • Koks pareiginių nuostatų tikslas ir turinys ?

 

Kam yra privaloma turėti pareiginius nuostatus?

Privačios įmonės

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – LR DSISĮ) 3 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką ir darbo pobūdį. Pareiga užtikrinti darbų saugą įmonėje tenka darbdaviui, nepaisant to ar jis yra  juridinis asmuo (įmonė) ar fizinis asmuo. Todėl darbų saugos dokumentus turi rengti kiekvienas asmuo turintis samdomų darbuotojų, nepaisant to ar jis yra juridinis asmuo ar fizinis.

LR DSISĮ 19 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdavys tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas). Nors įstatyme konkrečiai nekalbama apie pareiginius nuostatus, tačiau tai yra pareigybių aprašymo sinonimas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 34 str. 2 d. numatyta, kad darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše. Iš to matyti, kad pareiginiai nuostatai nėra tiesiogiai susiję su darbų saugos dokumentais, o yra išvestinis darbų saugos dokumentus kuris gali būti aktualus kaip dokumentų visuma. Kadangi nei LR DSISĮ nei LR DK nėra apibrėžta imperatyviai, kad yra privaloma turėti pareiginius nuostatus, todėl pareiginių nuostatų įmonei turėti neprivaloma.

Valstybinės ir savivaldybių įmonės

Atkreiptinas dėmesys, kad kitokia situacija yra su valstybinėms ir savivaldybių įmonėms, joms pareiginiai nuostatai yra privalomi. Tokią pareigą numato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas kartu su Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo metodika. Tik šiuo atveju pareiginiai nuostatai turėtų būti vadinami pareigybės aprašymu. Minėtoje metodikoje aptariama kaip reikia paruošti pareigybės aprašymą. Taip pat yra pateikiama pavyzdinė valstybės ar savivaldybės įstaigos darbuotojo pareigybės aprašymo forma. Atkreiptinas dėmesys, kad  pareigybės aprašymo nereiktų tapatinti su pareiginiais nuostatai, nors tai yra ir sinonimai.  Pareigybės aprašymas savivaldybės ar valstybės įmonei ruošiami konkrečiai pagal minėtą metodiką o pareiginiai nuostatai ar pareigybės aprašymas privačiai įmonei yra ruošiami laisva forma, todėl šių dokumentų turinys dažnu atveju nesutampa.

Išvada

Taigi, apibendrinus visą informaciją, darytina išvada, kad pareiginiai nuostatai (pareigybės aprašymai) yra privalomi tik valstybės ir savivaldybių įmonėms, privačioms įmonėms ar fiziniams asmenims pareiginiai nuostatai nėra privalomi, tačiau rekomenduotina juos turite, kadangi tai gali padėti išvengti ginčų tarp darbdavio ir darbuotojo, tai aptarsime antroje šio straipsnio dalyje.

 

PAREIGINIUS NUOSTATUS GALITE ĮSIGYTI MŪSŲ PARDUOTUVĖJE

 

Koks pareiginių nuostatų tikslas ir turinys ?

Kaip jau minėjome LR DK 34 str. 2 d. numatyta, kad darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše, iš to galime daryti išvadą, kad viena iš pareiginių nuostatų paskirčių yra apibrėžti tinkamai darbo funkcijas. Kam to reikia, jeigu darbo sutarties būtinoji sąlyga yra darbo funkcija bei ji nurodoma darbo sutartyje? Darbo sutartyje dažniausiai yra nurodoma, tik profesijos pavadinimas, o ne visos darbo funkcijos, kadangi darbo funkcijų asmuo atlieka labai daug darbo vietoje, darbo sutartyje nėra patogu išvardinti visas darbo funkcijas, todėl vien tik iš profesijos pavadinimo yra sunkus nuspręsti, kokias darbo funkcijas turi atlikti darbuotojas. Beje, dėl dažnai kyla ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo, kadangi darbuotojas atėjęs dirbti aiškiai nesuprato, kokius darbu jam reikia atlikti, o darbdavys dažnai galvoja, kad darbuotojas turi atlikti visas funkcijas, nors pagal jo pareigas ir neturėtų priklausyti. Šiai problemai spręsti yra pareiginiai nuostatai.

Pareiginius nuostatus galime suprasti, kaip rašytinį susitarimą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo funkcijų atlikimo, jų apimties ir atsakomybės. Paprastai pareiginiai nuostatai yra paruošiami kiekvienai pareigybei atskirai ir patvirtinami įmonės vadovo įsakymu.

Kaip jau minėta, pareiginiai nuostatai skirti darbo funkcijai apibrėžti, nors nėra aiškiai apibrėžtos formos, kaip šis dokumentus turėtų būti parengtas, dažniausiai pareiginiai nuostatai sudeda iš šių dalių:  1. bendrieji reikalavimai; 2. darbuotojo pareigos; 3. kvalifikaciniai reikalavimai; 4. darbuotojo teisės 5.  darbuotojo atsakomybė. Tačiau nėra būtina, kad būtų visos jau paminėtos dalys, gali būti vientisas dokumentas, be dalių, gali būti papildomų pareiginių nuostatų dalių ir pan. Toliau trumpai aptarsime, kas kiekvienoje dalyje turi būti nurodyta.

1. Bendrieji reikalavimai

Šioje pareiginių nuostatų dalyje yra nurodomos bendrai taikomos nuostatos, dažniausiai t. y., informacija, kad asmuo priimamas dirbti tik pasitikrinęs sveikatą, sulaukęs tam tikro amžiaus, turintis tam tikrą kvalifikaciją (išsilavinimą), darbo stažą ir pan.

2. Darbuotojo pareigos

Šioje dalyje aprašomos darbuotojo pareigos pvz., konsultuoti klientus, pjauti žolę, tvarkyti aplinką, kurti internetines svetaines ir pan. Ši pareiginių instrukcijų dalis yra labai svarbi, kadangi nenurodžius darbuotojų pareigų, nurodžius jas netinkamai ar nepilnai, gali kilti konfliktas tarp darbuotojo ir darbdavio, kuris gali peraugti į teisminį ginčą. Blogai apibrėžus darbuotojo pareigas, darbuotojas tikėsis atlikti tik nurodytas darbo funkcijas, o darbdavys negalės reikalauti atlikti papildomų funkcijų, kurios nenumatytos pareiginiuose nuostatuose.

3.  Kvalifikaciniai reikalavimai

Šioje dalyje aprašomos darbuotojo kvalifikacijos reikalavimai, ką darbuotojas turi žinoti, mokėti ir išmanyti, tai nesusiję tik su išsilavinimu, į tai įeina įgyta darbuotojo patirtis ir reikalavimai konkrečiam darbui atlikti, pavyzdžiui: išmanyti tam tikrus Lietuvos Respublikos įstatymus, žinoti kaip organizuoti gamybą, mokėti skaityti sudėtingus brėžinius, mokėti kalbėti keliomis kalbomis. Nurodant kvalifikacinius reikalavimus pareiginiuose nuostatuose reikėtų nurodyti kuo tiksliau pvz., jeigu jums svarbu, kad darbuotojas mokėtų kalbėti Japonų ir Arabų kalbomis geriausia jas tiesiogiai ir įvardinti.

4.  Darbuotojo teisės

Šioje pareiginių nuostatų dalyje yra aprašomos darbuotojo teisės, dažniausiai nurodomos bendros darbuotojo turimo teisės, kurias darbuotojui suteikia Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Taip pat nurodoma, kokius įgaliojimus asmuo turi, tarkim gauti reikiamą informaciją ir įgaliojimus, reikalingus funkcijų vykdymui, nevykdyti nurodymų, kai tai neatitinka darbų saugos instrukcijoms ir gamybos techninėms sąlygoms, atsisakyti vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, jei jie prieštarauja galiojantiems Lietuvos Respublikos įstatymams, norminiams aktams ir pan.

5. Darbuotojo atsakomybė

Šioje dalyje aprašoma darbuotojo atsakomybė, dažniausiai nurodoma, kad darbuotojui atsakomybė kylą už netinkamą darbuotojui pavestų užduočių vykdymą. Pavyzdžiui, darbo drausmės laikymąsi, patikėto turto saugojimą, komercinių paslapčių saugojimą tinkamą darbo laiko naudojimą.Taip pat nurodoma, kad darbuotojas  atsako už žalą, padarytą įmonei dėl savo kaltės ar neatsargumo ir pan.

Išvada

Taigi, pareiginiai nuostatai nėra būtini įmonėms, tačiau mes rekomenduojama juos turėti, kadangi darbuotojui bus aišku, ko iš jo tikimasi ir kokia atsakomybė jo laukia, o darbdaviui bus lengviau reikalauti iš darbuotojų vykdyti pareigas, kurios yra numatytos pareiginiuose nuostatuose. Pareiginiai nuostatai ne tik įneša aiškumo į darbo teisinius santykius, bet ir padeda išvengti konfliktų ir teisminių ginčų.