Darbo kodekso 52 straipsnis apibrėžia nuotolinį darbą kaip darbo organizavimo formą, kur darbuotojas atlieka nuotoliniu būdu priskirtas funkcijas už nustatytos darbovietės, naudodamasis informacinėmis ir elektroninio ryšio technologijomis. Tai gali būti darbuotojo prašymu arba susitarimu su darbdaviu. Kancleris Šarūnas Orlavičius pažymi, kad darbuotojas gali pateikti prašymą dirbti nuotoliniu būdu, o darbdavys privalo jį apsvarstyti. Tačiau yra tam tikra darbuotojų grupė, kurios prašymus darbdavys turi tenkinti, nebent įrodo, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų.
Nuotolinio darbo organizavimo prašymai privalo būti tenkinami besąlygiškai nėščiajai, neseniai pagimdžiusiai arba krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikusiam prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti (prižiūrėti) šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį. Kancleris pabrėžia vieną esminių sąlygų – darbdavys ir darbuotojas gali tartis dėl nuotolinio darbo ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, pagal susitarimą nuotoliniu būdu dirbti dvi, tris ir pan. darbo dienas per savaitę.
Be to, Š. Orlavičius primena, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios nuotolinį darbą, nedraudžia darbo sutarties šalims susitarti dėl darbuotojui priskirtų darbo funkcijų arba jų dalies atlikimo nuotoliniu būdu ir kitoje valstybėje. Darbo santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuotolinio darbo ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir kitoje valstybėje. Darbo sutarties šalims susitarus dėl darbuotojui priskirtų darbo funkcijų arba jų dalies atlikimo nuotoliniu būdu kitoje valstybėje, toks darbas nelaikytinas darbu kitoje valstybėje, todėl nėra taikomos DK 107 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios darbuotojų komandiravimą.
Nesiekiant tinkamai vykdyti darbo organizavimo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kai darbuotojui sulygtą darbo sutartimi darbo funkciją arba jos dalį galima atlikti kitur nei darbovietėje, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai. Tokiu atveju įrašai apima darbui naudotų priemonių suteikimą, jų aprūpinimo tvarką, taisykles dėl jų naudojimo, saugos kriterijus, leistinų valstybių, duomenų saugumo, išlaidų kompensavimo, atsiskaitymo už rezultatus tvarką, asmens duomenų apsaugos nuostatas, darbo laiko apskaitos taisykles, bei bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais įstaigos darbuotojais tvarką. Ypač pabrėžtina, kad nuotolinio darbo organizavimas užtikrinamas laikantis vietinių norminių teisės aktų, kurie leidžia abiem šalims – darbdaviui ir darbuotojui – išvengti galimų grėsmių ar ginčų.
